- nuosakus
- 1 nuosakùs, -ì adj. (3a, 4)
1. Užp, Dgl, Km mokantis gerai, aiškiai pasakoti; iškalbus: Mano senelis buvo labai nuosakus Sv. Antanienė tau visa nusakys, ana labai nuosakì Ds. Reikia nuosakaũs žmogaus, kad pasakytų, kokio te juoko buvo Trgn. Anas baisiai nuosakùs: kai ūtura, tai kaip iš versmės Vj.
nuosakiaĩ adv.: Kalba teip nuosakiaĩ, kaip senis Ob. Jis, girdėjęs ką, labai nuosakiai atpasakoja Sv.2. apibrėžtas, tikslus: Aprašymas Tamstos geras, dailus, nuosakus ir reiškus A.Baran. Įsakymas turi būti paprastas, nuosakus, trumpas ir aiškus rš.nuosakiaĩ adv.: Nusakysma nuosakiaĩ – rasi Ut. Kalbomokslis lietuviškas moko mums grynai ir nuosakiai kalbėti A.Baran.3. (neol.) lingv. įvardžiuotinis: Pažymėtais, arba nuosakiais, vadinas tie būdvardžiai, kurių lankstygalin vyriškos gymės prisiduria -is arba -ai žymelė: gerasis, gerasai A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.